Negeriu alkoholio nei lašo, berods jau 2 metus. Sumažinau vartojimą nuo 2012 metų, kai pradėjau sportuoti. Pagrindinė priežastis paskatinus pasipriešinti prieš gėrimo kultūrą kilo dėl sporto, vėliau atsirado ir kiti motyvai.

Lietuvoje, Anglijoje ir kitose šalyse alkoholis yra naudojamas šventėms, pergalėms švesti, kai yra liūdna ar stresuojama. Mums yra pumpuojama į smegenis nuo mažų dienų, jog alkoholis - normalu. Matome per televizorių gražias reklamas, filmuose mūsų mėgstami aktoriai geria, o ir tėvai geria švesdami net mūsų vienerių metų gimtadienius. Tai kaip mums negerti? Užaugome aplinkoje matydami alkoholį, nenuostabu, kad patys geriame. Aš pats gerdavau, nes norėjau būti "kietas"! Gaila, tik vėliau supratau, kad ne tame kietumas. Viskį geria kietuoliai ir verslininkai, vyną geria elegentiškos moterys, kokteiliukus geria jaunimas, alų geria per važybas, šampaną per naujus ir kai šventi ką nors. Ar kada pagalvojai kodėl tas vaikiško šampano butelis toks panašus į tikrą? Iš kur tos nusistovėjusios gėrimo tendencijos? Tai yra įdiegta mums į pasamonę nesuvokiant.

Mokykloje tie kurie gerdavo, rūkydavo buvo patys kiečiausi... O dabar pasižiūriu, kaip jų gyvenimas einasi facebook'e... Kai kuriems pavyko ištrūkti, beabejonės sveikinimai jiems, bet didelė dalis prasigers, kaip ir jų tėvai. Kaime daug baisiau, tie kurie pasiliko po vidurinės greičiausiai prasigers, taip pat, nes nėra ką veikti jaunimui... Miestuose tie patys "gatviniai" ir toliau renkasi prie laiptinių išgerti ir pagliaudyti "siemkas", net ir po 10-15 metų. Labai gaila, kad jauni žmonės taip leidžia savo gyvenimą... Mes kiekvienas turim antrą šansą, bet reikia perprasti sitemą ir nesileisti, kad mumis manipuliuotų "media", kaip mes turime gyventi, elgtis ir kas yra normalu. Dažnai galvojame, jog čia tik kitiems gali nutikti, bet tik ne tau ar man, bet nutinka...

Daugybė problemų šeimoje kyla dėl alkoholio. Aš net nekalbu apie smurtą, karjerą ar viso turto "prapylimo"... Mačiau savom akim ir teko išklausyti draugų pasakojimų... Jaunimas galvoja, kad jis yra "cool" išgėręs, bet čia tik mūsų pasamonėje. Ar kada dalyvavai vakarėlyje, kur negalėjai gerti, tarkim vairavai? Tikriausiai sutiksi, kad lėkšti tie girtų juokeliai? Ar yra tekę ką nors padaryti girtam už ką buvo gėda? Kartais tenka važiuoti į miestą savaitgalį vakare, tai tokių vaizdų prisižiūriu...

Žmonės dažnai nemoka bendrauti be alkoholio, tiesiog kalba nevyksta. Man irgi taip atrodė, kol "nepralaužiau" savęs per pirmus kelis mėnesius be alkoholio. Klubuose, vakarėliuose jaučiausi, kaip nesavas, nedrąsus. Reikia alkoholio, kaip sakant ant drąsos. Įveikus barjerą pradėjau suprasti, kaip iš tiesų - gera negerti. Sugebu atsipalaiduoti vakarėlyje, galiu blaviai dėstyti mintis, o ryte jokių pagirių! Galiu daryti ką tik noriu... Tie kas nori sumažinti vartoti alkoholį arba išvis mesti, rekomenduoju pradėti sportuoti (reikia pakeisti vieną įprotį kitu). Dažnai pasitaiko, jog susitikus su draugais mes (aš ir sužadėtinė) galim iškarto pradėti bendrauti, diskutuoti, juokauti ir užmegsti kontaktą. Tačiau, tie kurie geria, jie turi išgerti bent kelis gėrimus, kad atsipalaiduotų ir pradėti kalbą. Tai yra pasitikėjimo trūkumas savimi.

Mano giminėje ir tarp draugų mažiausiai septyni žmonės turi, įvairių stadijų, alkoholio problemų. Kai kurie iš jų po kelių metų abstinencijos vėl pradėjo gerti įtikindami save, jog stebuklingai "pasveiko". Čia kaip iš anekdoto: alkoholikas nusprendė atšvesti išgerdamas butelį degtinės, jog metus negėrė. Dabar net gaudyti tenka po laukus (tiesiogine ta žodžio prasme)... Labai dažnai pagrindinė problema tampa artimųjų palaikymo stoka abstinentams, o dar blogiau pastovus ir įkyrus skatinimas išgerti. Tarsi turi įrodyti išgerdamas, kad esi vienas iš jų.

Per giminės suvažiavimus turiu griežtai pareikšti, po 10 karto raginimo išgerti, kad nebevažiuosiu į tokius susitikimus, jeigu negerbia mano apsisprendimo - negerti. Nes aš jiems tai nesakau, kiekvieną kartą prieš geriant, kad negertų. Atsigirdo net, kad aš esu pasikėlęs, jog nepakeliu taurelės su giminaičiais...

Prasigėrus ta mūsų tauta! Žinau užpyks kiti ant manęs, kai kurie, sakydami, jog aš ne alkoholikas, nes geriu tik per šventes, gimtadienius, savaitgaliais, per krepšinio varžybas ir kartais vakarais...  O kada tada tu negeri? Pamėgink negerti bent menesį ar du. Negali? Tada "sorry", nusipelnei alkoholiko statuso. O dar jeigu ant veido parašyta, niekas į akis nepasakys (būna tolerantiški alkoholikams, nes patys pretenduoja patapti), bet patikėk matosi visiems kas turi "stažo". Beje, vidutinis britas per savo gyvenimą "prageria" apie £50'000!

Kai dirbau barmenu viename iš Londono centro barų, šalia finansinių bankų, per pietus ateidavo žmonės net tik pavalgyti, bet ir išgerti alkoholio. Apie vidurdienį po 3 "double Jack and coke" paklausiau ar norėtų "same again?". Ką atsakė? "No sorry, I have to go back to work." Nenuostabu, kad turėjome finansų krizę! Jaučiausi tikrai blogai dirbdamas tokioje aplinkoje, tad nusprendžiau mesti tokį darbą, net neturėdamas pastovaus pajamų šaltinio.

Jeigu apsilankau svečiuose, jau kuris laikas nusivežu vaisių ir kokių skanėstų, vietoj alkoholio. Patys negeriam (aš ir sužadėtinė), todėl nepropaguojam ir taip planuojam auginti vaikus - be alkoholio. Artėja vestuvės ir norėtumėm, jog mūsų šventė būtų be alkoholio, bet esam realistai, mūsų niekas nesupras ir vestuvės daugeliui be alkoholio - neįsivaizduojamos... Linkiu visiems kuo daugiau blaivybės!

Ar švęstum vestuves be alkoholio? Kodėl?